Namų kavinių diena Jūrmaloje

Parkas skirtas tiek aktyvaus, tiek ramaus poilsio mėgėjams. Parke įrengtas apžvalgos bokštas, žaidimų aikštelių įvairaus amžiaus vaikams, takelių riedutininkams ir pėstiesiems, riedlenčių parkas, gatvės krepšinio aikštelių, kavinių, automobilių stovėjimo aikštelių, tualetų. Žiemą čia galima užsiimti ilgų nuotolių slidinėjimu. Žiemą miško parkas virsta šviesų parku, kurį sudaro tūkstančių LED lempučių dekoracijos. O nuo pavasario iki rudens čia veikia dvi populiarios aktyvaus poilsio vietos: Jūrmalos tinklų parkas ir nuotykių parkas „Jūrmalos tarzanas“ („Jūrmalas Tarzāns“).

Kemerių kraštovaizdžio parką su vingiuotų takelių tinklu palei Veršupytę suprojektavo ir 1839 m. pradėjo kurti Rygos kraštovaizdžio sodininkas Karlas Heinrichas Vagneris. Kemerių parkas yra seniausias ir didžiausias viešasis sodas Latvijoje už Rygos ribų. XX a. 4-ajame dešimtmetyje bendras parko takų ilgis siekė 15 km, o Kemerių kurortiniame parke stovi 42 m aukščio vandens bokštas, kuris yra Latvijos pramoninio paveldo dalis ir valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Dabar veikiančiame hidrauliniame statinyje įrengtos ekspozicijos apie Kemerių apylinkių istoriją ir žymias asmenybes, taip pat dvi apžvalgos aikštelės 12 ir 42 m aukštyje.

Kemerių nacionalinis parkas įkurtas 1997 m. siekiant išsaugoti gamtos, kultūros istorijos ir kurortologijos vertybes, skatinti tvarią ūkinę veiklą, turizmą ir aplinkosauginį švietimą. Nacionalinis parkas užima 38 165 ha plotą. Kemerių nacionaliniame parke siūlomi pasivaikščiojimai gamtoje, dviračių maršrutai gamtoje, mokomieji užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, teminiai renginiai visai šeimai. Parke veikia gamtos švietimo ir turizmo informacijos centras „Miško namas“ („Meža māja“).

Kemerių nacionaliniame parke ir gretimose teritorijose yra keletas pažintinių takų: Žalioji kopa, Didžiosios Kemerų pelkės pėsčiųjų tiltas, Sieros tvenkinių pėsčiųjų tiltas, Sluokos ežero takas, Juodalksnių liūno pėsčiųjų tiltas ir Lūžnių griovio sieringo šaltinio takas.

Parkas užima 150 ha plotą. Ragakopos (Ragakāpas) gamtos parkas yra ypatingai saugoma gamtos teritorija, sukurta siekiant išsaugoti senas pušynais apaugusias kopas ir gamtinę pakrantės įvairovę. 17 m aukščio Ragakopai nuo 1962 m. taikoma nacionalinė apsauga.

Parke įrengti 2 gamtos pažintiniai takai. Vienas iš takų, vedantis per pušyną, yra apie 2 km ilgio ir daugiausia nutiestas mediniais tilteliais. Taip pat pastatyti informacinių stendų ir suoliukų, o stačiausiose vietose įrengti laiptai. Šalia muziejaus po atviru dangumi esantys laiptai iš šio tako veda ir į kitą AB „Latvijos valstybiniai miškai“ prižiūrimą pažintinį taką.

Jūrmalos muziejus lankytojams papasakos apie Jūrmalos kurorto ištakas ir plėtrą nuo XIX a. iki XX a. pabaigos. Multimedijos paroda „RAINIO ERDVĖ. Apimtis. Gylis. Begalybė“ (RAIŅA T ELPA. Plašums. Dziļums. Bezgalība“) yra prisilietimas prie žodžių, minčių ir idėjų, kvietimas susitikti su latvių genijumi Rainiu ir pačiu savimi. Jūrmalos muziejaus parodų salėse per metus surengiama vidutiniškai 20 skirtingų meno ir kultūros istorijos parodų, taip pat vyksta kūrybiniai renginiai ir dirbtuvės vaikams.

Įsikūręs Buliucieme, Ragakopos gamtos parko papėdėje. Muziejuje įrengta XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios pakrantės žvejo sodyba su tipiškais pastatais – tinkliniu nameliu, gyvenamuoju namu, tvartu, klėtimi, žuvų sūdymo nameliu, maudymosi būdele. Muziejus ypač didžiuojasi inkarų, žvejybos valčių gausa ir turtingiausia Latvijoje virvelių ir storų virvių vijimo įrankių bei medžiagų kolekcija, taip pat nuolatine ekspozicija „Valčių statybos raida Rygos įlankos pakrantėje“, kurios pagrindinis eksponatas – natūralaus dydžio nebaigta medinė Kuršo žvejybos valtis ir senoviniai amatininkų darbo stalai bei įrankiai.