Vidusdauguvos skonių bangos (Skryveriai, Aizkrauklė, Kuoknesė, Pliavinios)

Pilis pastatyta 1209 m. Rygos arkivyskupijos reikmėms. Ji stovėjo pačioje dolomito uolos viršūnėje ir buvo sunkiai užkariaujama. 1701 m. pilį susprogdino saksų kariai, pilis vėliau nebuvo atstatyta. Statant Pliavinių HE, pilies griuvėsiai buvo užtvindyti iki pamatų. Pilies griuvėsių klientų aptarnavimo paviljone įrengta istorinė ekspozicija suteikia galimybę pažvelgti į prarastą kraštovaizdį. Pilies griuvėsiuose galima išvysti kankinimų kamerą, buvusio šulinio vietą bei senovinio grindinio dalį. Paslaugos: audiogidas, pinigų kalimas, suvenyrai, vestuvių pasirodymai, viduramžių žaidimai.

Likimo sodas yra natūralioje gamtoje suformuotas tautos atsinaujinimo ir augimo simbolis – čia susitinka tiek žmogaus, tiek visos šalies praeitis, dabartis ir ateitis. Likimo sode kūrybiškai susijungia įspūdinga aplinkos architektūra ir natūralus Kuoknesės pusiasalio bei Dauguvos tėkmės grožis. Ją sudaro obelų alėja ir akmenimis grįstas takas, vedantis į ąžuolų sargų apsuptą amfiteatrą, Susirinkimų namai, virtuali ekspozicija ir Didysis kalnas. Iš terasos atsiveria nuostabus vaizdas į Dauguvos upę. Likimo sodą mėgsta ekskursantai, šeimos ir vestuvininkai. Čia taip pat vyksta kultūriniai ir poilsio renginiai.

XVIII a. antrojoje pusėje Rusijos imperatorės Jekaterinos II įkurta didžiausia baltvokiečių kolonija Baltijos šalyse. Valsčiaus centre galima apžiūrėti atnaujintą magazino pastatą, kuriame įrengta Iršių apylinkių istorijos ekspozicija. Šalia jo yra buvęs kolonistų valsčiaus valdybos namas, prie kurio pastatytas paminklinis akmuo Iršių kolonijai.

Paroda apima 1945–1990 m. laikotarpį. Šiuo metu tai išsamiausia XX a. antrosios pusės kultūros paveldui skirta paroda Baltijos šalyse. Parodoje vaizduojamas įvairiapusis sovietinio žmogaus gyvenimas su pagarba visiems, kurie tuo laikotarpiu gyveno ir dirbo Latvijoje. Trijuose aukštuose per daiktus, pojūčius ir įvykius vaizduojamas to laiko gyvenimo ideologizavimas.

Skanstupytės aukštutinis krioklys. Skanstupytė, arba Aizmata, yra Dauguvos dešinysis intakas. Maždaug už 200 m nuo Skanstupytės įtekėjimo į Dauguvos užtvanką dolomito uoliena suformuoja 0,7 m aukščio Skanstupytės krioklį. Skanstupytės krioklys yra vienas iš nedaugelio Dauguvos intakų neužtvindytų krioklių.

16,8 ha ploto parką 1891 m. pradėjo kurti puikusis dendrologas M. Siversas. Parkas suskirstytas į 19 floristinių-geografinių zonų. Per 1,5 val. susipažinsite su šiaurės pusrutulio sumedėjusiais augalais ir 33 pasaulio retenybėmis. Kitoje kelio pusėje – miško kultūros ir gamtos takai: Samanų takas, Ežero takas, Laimės Lokio takas.