Susitikime Suituose!

Pilis yra nacionalinės svarbos architektūros kultūros paminklas. Kompleksas buvo statomas etapais XIV–XVIII a. ir kelis kartus perstatytas. Senovinėje pilyje išliko dalis rytinio korpuso rūsių, pietinis korpusas ir du įtvirtinimo bokštai. Pietiniame korpuse yra daug kultūrinę ir istorinę vertę turinčių objektų, taip pat vieni seniausių originalių interjerų Kurše.

Bažnyčia buvo pastatyta apie 1625 m., t. y. perėjimo iš vėlyvosios gotikos į baroką metu. Šis mūrinis kryžiaus formos pastatas turi vieną bokštą ir dengtas čerpių stogu. XIX a. bažnyčia buvo paplatinta iš šonų ir įgavo šiandien matomą kryžiaus formą. Bažnyčia pastatyta didiko Jano Ulricho Šverino lėšomis ir dedikuota šventajam arkangelui Mykolui. Keletą šimtmečių bažnyčia buvo pagrindinė suitų bendruomenės šventovė – jos dvasingumo ir tapatybės atrama. Bažnyčios interjere matomi olandų medžio drožėjo Johano Mertenso darbai, sukurti apie 1715 m. Po bažnyčia yra užmūryta Šverinų šeimos kapavietė.

Amatų namai suburia įvairių amatų meistrus, saugo kultūrinius ir istorinius liudijimus bei tradicijas ir kviečia bendrai kurti.

Pirmame aukšte įrengtas turizmo informacijos centras, parodų salė ir trys nuolatinės ekspozicijos – suitų gyvenamasis kambarys, virtuvė ir katalikų kunigų drabužiai. Jame taip pat veikia etninės kultūros centro (EKC) „Suiti“ kūrybinės dirbtuvės „Austuve“ („Audykla“) ir „Suitu ķēķis“ („Suitų virtuvė“).

Antrame pastato aukšte yra Amatų namų mokymų ir susitikimų salė, o visai šalia įsikūrę Alsungos keramikai, Suitų kultūros paveldo, Suitų amatininkų, EKC „Suiti“ ir Alsungos išmaniojo kaimo draugijos.

Kultūros ir poilsio vieta. Pats namo pavadinimas atskleidžia jo gebėjimą sulaikyti vėją ir apsaugoti namo centre esantį žmogų. Šioje lauko koncertų salėje galima rengti įvairaus dydžio ir pobūdžio renginius po atviru dangumi.

Antrajame Jūrkalnės tautos namų aukšte veikia ekspozicija „Audrų muziejus“, kurioje pasakojama apie Baltijos jūros katastrofos aukas, paroda papildyta paplūdimyje rastais ir iš gelmių ištrauktais senoviniais daiktais.

Joje pasakojama apie keturis svarbiausius Suitų regiono žmonių gyvenimo įvykius – krikštynas, santuoką, laidotuves ir įvairias su bažnyčia bei kalendorinėmis šventėmis susijusias tradicijas. Turtingą ir spalvingą parodą sudaro Suitų regionui būdingi tiek materialios, tiek nematerialios kultūros istorijos liudijimai. Parodoje eksponuojami šventėms būdingi daiktai, pavyzdžiui, lopšys, kraičio skrynia, karstas, šventinis stalas. Ypač ryškiai pavaizduota suitų vestuvių scena, kurioje matomi suitų tautiniai kostiumai, skirti vestuvių iškilmėms.

Parodą papildo audiovizualinė medžiaga – istorinės nuotraukos ir garso failai.